Į Zagrebą – stebėti parlamento rinkimų

2015-11-07

Kroatijos valstybinės rinkimų komisijos (VRK) kvietimu, stebėti parlamento rinkimų išvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Rokas Stabingis ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Ivaškovaitė.

Į Zagrebą – stebėti parlamento rinkimų

Kroatijos Respublikos Susirinkimo (kroat. Sabor), rinkimai šioje Balkanų šalyje vyks sekmadienį, lapkričio 8-ąją.

Tai bus aštuntieji daugiapartiniai rinkimai nuo 1990-ųjų ir pirmieji, kai Kroatija tapo Europos Sąjungos nare (2013 m.).

Dešimtyje šalies rinkimų apygardų bus išrinkta po 14 parlamentarų, užsienyje gyvenančių kroatų rinkimų apygardoje – trys Susirinkimo nariai ir vienoje apygardoje, skirtoje nacionalinėms mažumoms, – dar aštuoni. Partijos arba jų koalicijos patenka į parlamentą, jeigu įveikia 5 proc. ribą, mandatai paskirstomi proporcingai pagal partijų kandidatų sąrašus.

Rinkimuose varžosi valdantysis centro kairės aljansas „Kroatija auga", kuriam vadovauja premjero Zorano Milanovičiaus socialdemokratai (SDP), ir konservatyvi Patriotų koalicija, vadovaujama Tomislavo Karamarko Demokratų sąjungos (HDZ). Per 2011 m. rinkimus SDP kandidatai laimėjo 61, HDZ – 44 mandatus.

Prognozuojama, kad nė viena stovykla negaus pakankamos daugumos 151 vietos parlamente, todėl manoma, kad dėl vyriausybės sudarymo paaiškės po rinkimų derantis su mažesnėmis partijomis.

Rinkimų apylinkės darbą pradeda 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 12 valandų. Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turi 3,8 mln. kroatų (2013 m. duomenimis, šalyje buvo 4,253 mln. gyventojų).

Šiemet Lietuvos savivaldos rinkimus stebėjo, be kitų valstybių, ir du Kroatijos VRK atstovai.

2014-aisiais beveik metus VRK kartu su STT bei Centrine projektų valdymo agentūra vykdė Europos Sąjungos Dvynių projektą „Politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo priežiūros sistemos stiprinimas Kroatijoje". Pernai rugpjūtį Lietuvoje lankėsi Kroatijos CRK ir valstybinės informacinių technologijų įmonės „APIS-IT" atstovai. Svečiai domėjosi mūsų šalies rinkimų sistema, rinkimų proceso kompiuterizavimu bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės sistema.

Kroatija ir jos kaimynė Slovėnija nepriklausomomis nuo komunistinės Jugoslavijos paskelbė 1991 metų birželio 25 dieną – prasidėjo šios daugiatautės Balkanų valstybės griūtis, lydima karų virtinės.

Kroatija pripažino Lietuvą de jure 1991 m. rugpjūčio 3 d., o diplomatinius santykius valstybės užmezgė 1992 m. kovo 18 d.

2013 m. liepos 1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos šalimi nare – antroji buvusios Jugoslavijos respublika, po Slovėnijos.

Išsidėsčiusi Vidurio Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija, Kroatija turi itin ilgą Adrijos jūros kranto liniją, dėkingą klimatą, apie trečdalį teritorijos dengiančius miškus (Lietuvoje – apie ketvirtadalis). Pagal plotą (apie 56,5 tūkst. kv. km) Kroatija pasaulyje užima 123 vietą, pagal gyventojų skaičių (apie 4,5 mln., 2011 m. surašymo duomenimis) – 116-ąją.

Didžioji gyventojų dalis (apie 90 proc.) – kroatai. Serbai sudaro 4,4 proc., bosniai, vengrai, slovėnai, čekai, albanai ir romai (čigonai) – 5, 2 proc. Daugiau kaip 96 proc. šalies gyventojų kalba kroatų kalba, turinčia valstybinės kalbos statusą ne tiktai Kroatijoje, bet ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. (Tai pietų slavų kalba, nedaug kuo besiskiriančia nuo serbų kalbos, pagrindinis skirtumas – naudojami lotyniški rašmenys, o ne kirilica.)

Nuotraukoje  – Kroatijos parlamento rūmai.