Balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą lietuviams: pilietinė pareiga ar įprotis?

2020-01-28

Siekiant sužinoti Europos Sąjungos (ES) piliečių dalyvavimo ir nedalyvavimo 2019 m. gegužės 23-26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą priežastis Europos Parlamentas (EP) inicijavo viešosios nuomonės apklausą „Eurobarometras".

Balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą lietuviams: pilietinė pareiga ar įprotis?

Paskelbti apklausos duomenys rodo, jog daugiau negu pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių 2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo. Dauguma respondentų (74 proc.) tai darė, nes jie supranta balsavimą kaip pilietinę pareigą. Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis, šį atsakymą pasirinkusių apklaustųjų procentu nusileidžia tik Kiprui (79 proc.) bei Danijai (77 proc.). Beveik pusei apklaustųjų balsuoti yra įprasta – 47 procentų lietuvių atsakė, jog jie tai daro visuomet. 27 procentai apklausos dalyvių nurodė, jog balsuodami palaikė jiems artimą politinę partiją. Kiek mažiau nei penktadaliui respondentų apsispręsti padėjo tai, jog jie jaučiasi ne tik šalies, bet ir Europos Sąjungos piliečiais bei balsuodami norėjo išreikšti savo palaikymą Europos Sąjungai. 9 procentai apklausoje dalyvavusių žmonių teigia,  jog balsavo rinkimuose į Europos Parlamentą, nes jų balsas gali turėti įtakos pokyčiams. Remiantis apklausos rezultatais, domėjimasis ES aktualijomis kasdieniame gyvenime buvo 4 procentų lietuvių motyvu balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. 2 procentai respondentų balsavo norėdami išreikšti savo nepritarimą. Taip pat 2 procentai apklausos dalyvių teigė, jog juos įtikino informacija gauta rinkimų kampanijos metu. 1 procentas tautiečių nurodė, kad balsavo siekdami padaryti įtaką Europos Komisijos pirmininko pasirinkimui ar taip siekė palaikyti Lietuvos valdžią.

Be visų anksčiau minėtų priežasčių, apklausos rezultatai rodo, kad faktoriais, nulemiančiais, ar asmuo balsuos rinkimuose į EP, gali tapti ir įvairios rinkėjams aktualios ekonominės, ekologinės, politinės ar socialinės problemos. Šiek tiek daugiau negu pusei respondentų iš Lietuvos balsuojant rinkimuose į Europos Parlamentą svarbus buvo ekonomikos ir augimo klausimas. Dauguma taip atsakiusių – studentai. Iš rezultatų paaiškėjo, jog ES piliečių socialinės apsaugos tema taip pat itin aktuali lietuviams – tai nulėmė 47 procentų apklausos dalyvių pasirinkimą balsuoti.  35 procentai respondentų teigė, jog sprendimui balsuoti įtakos turėjo jiems rūpimi demokratijos ir žmonių teisių bei saugumo klausimai, o 34 procentams gynybos politikos tema. Europos Sąjungos ateities darbų vizijos, siekis kovoti su jaunimo nedarbu taip pat paskatino apytiksliai trečdalį tautiečių balsuoti. Iš apklausos duomenų matyti, jog 28 procentams lietuvių, o ypač jaunuoliams iki 24 metų, balsuojant rinkimuose į Europos Parlamentą aktuali kovos su klimato kaita bei aplinkosaugos temos. Maždaug penktadaliui apklausos dalyvių iš Lietuvos apsisprendžiant balsuoti, ar ne įtakos turėjo imigracijos, vartotojų apsaugos įstatymo ir maisto saugos klausimai. Mažiau negu 14 procentų respondentų balsuoti paskatino kovos prieš terorizmą, išorinių sienų apsaugos bei asmeninių duomenų apsaugos temos.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo ir pagrindinės nebalsavimo priežastys. 24 procentai respondentų iš Lietuvos atsakė, jog rinkimuose į Europos Parlamentą nebalsavo, nes nesidomi politika. Apytiksliai penktadalis apklaustųjų nurodė, jog negalėjo atvykti į rinkimus, kadangi buvo išvykę arba tądien turėjo išankstinių planų. 17 procentų apklausos dalyvių trūksta pasitikėjimo politika arba jie jaučia nepasitenkinimą ja. 14 procentų apklaustųjų lietuvių mano, jog jų balsas neturi realios įtakos rinkimuose į Europos Parlamentą. Taip pat 14 procentų respondentų nurodė, jog rinkimuose nedalyvavo dėl laiko stokos ar darbo. Sveikatos problemos bei ligos taip pat buvo viena priežasčių, sutrukdžiusių 10 procentų apklausos dalyvių balsuoti pastaruosiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. 12 procentų apklaustųjų nebalsavimo priežastimi nurodė nesidomėjimą Europos reikalais arba tai, jog retai ar visai nedalyvauja rinkimuose. 5 procentai respondentų iš Lietuvos nurodė, jog yra nepatenkinti Europos Sąjunga ar Europos Parlamentu kaip institucija. Galiausiai, 1 procentui apklausos dalyvių stigo viešų debatų ar rinkimų kampanijų ir tai jie nurodė kaip priežastis, dėl kurių nusprendė savo balso niekam neatiduoti pastaruosiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Taip pat 1 procentas lietuvių nebalsavo dėl registracijos problemų.

Lyginant apklaustųjų iš Lietuvos rezultatus su bendru ES šalių rezultatų vidurkiu, tarp balsavimo priežasčių didelės skirties nėra: daugelio europiečių gretose vyrauja nuomonė, jog pirmiausia balsavimas yra pilietinė pareiga. Pagrindine problema skatinusia balsuoti tiek lietuviai, tiek kitų ES šalių atstovai dažniausiai įvardijo ekonomiką ir augimą. Vienas ryškesnių skirtumų tas, kad socialinės ES piliečių apsaugos problema aktualesnė lietuviams, kai tuo tarpu bendras ES narių vidurkis rodo svaresnėmis balsavimo priežastimis esant aplinkosaugos ir žmonių teisių temas. Apžvelgus nedalyvavimo rinkimuose į Europos Parlamentą duomenis matyti, kad lietuviai domisi politika kiek mažiau nei demonstruoja bendras ES šalių vidurkis. Didesnę skirtį veikiausiai būtų galima pamatyti ateityje lyginant konkrečių Europos Sąjungos narių apklausos rezultatus.

2019 m. po rinkimų į Europos Parlamentą atlikta apklausa „Eurobarometras" padeda ne tik geriau pažinti ES piliečius, suprasti jų nuomones bei požiūrius konkrečiais klausimais, bet ir detaliau išnagrinėti žmonių balsavimo bei nebalsavimo šiuose rinkimuose priežastis.

Su detalesniais apklausos rezultatais Lietuvoje galima susipažinti čia (.pdf dokumentas) ir čia (.xls dokumentas).

Bendra apklausos rezultatu analizė skelbiama adresu: http://bit.ly/2RZyzaH