Balsavimas internetu: užsienio valstybių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje

2015-04-20

2014 m. lapkričio 6 d. Seimas pritarė rinkimų įstatymų (Prezidento rinkimų įstatymo, Referendumo įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo) pataisų projektams, kuriais siekiama palengvinti rinkėjams dalyvauti rinkimuose bei, įdiegus balsavimo internetu sistemą, suteikti jiems platesnių galimybių balsuoti.

Balsavimas internetu: užsienio valstybių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje

Įstatymų projektuose numatyta, kad balsavimas internetu neribos rinkėjų teisių balsuoti tradiciniais būdais ir atitiks visus teisės aktų nustatytus balsavimo principus ir reikalavimus. Numatyta, kad rinkėjas internetu galės balsuoti kelis kartus, tačiau bus skaičiuojamas tik vėliausiai gautas balsas. Taip pat siekiama internetu balsavusiems rinkėjams numatyti galimybę balsuoti iš anksto savivaldybėse ir rinkimų dieną rinkimų apylinkėse. Tokiu atveju būtų įskaitytas rinkėjo balsas, patekęs į rinkimų apylinkės balsadėžę. Įstatymų projektų iniciatorių teigimu, priimtos įstatymų pataisos sudarytų prielaidas mažinti rinkėjų balsų pirkimo ir korupcijos galimybes, skatintų rinkėjų aktyvumą, pagerintų rinkimų prieinamumą ir sumažintų jų organizavimo kaštus.

Pabrėžtina, kad balsavimo internetu įteisinimas – ne vien politinis sprendimas. Jį lemia ir technologinių, politinės kultūros, pasitikėjimo demokratija ir valstybės institucijomis, visuomenės požiūrio ir netgi geopolitinių aspektų visuma. Tai atspindi ir dabartinė padėtis užsienio valstybėse, kuriose balsavimo internetu įdiegimo idėja į galutinę politinę darbotvarkę dažnai nepatenka arba yra apsiribojama mėginimais vykdyti bandomuosius projektus (pavyzdžiui, Norvegijoje) ar suteikiant teisę balsuoti internetu tik tam tikroms rinkėjų grupėms (Kanadoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje). Tuo tarpu nacionaliniu mastu balsavimas internetu visų lygių rinkimuose šiuo metu įteisintas tik Estijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektuose numatyta, jog balsavimo internetu eigos ir balsavimo internetu informacinės sistemos veikimo priežiūra vykdoma Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Balsavimo internetu tvarkos aprašo nustatyta tvarka, yra aktualu apžvelgti kitų valstybių patirtį įdiegiant ir naudojant šį balsavimo būdą. Taip pat naudinga įvertinti siūlomų naujų teisinio reguliavimo nuostatų ir su tuo susijusių laukiamų teigiamų rezultatų galimą perspektyvą Lietuvoje.

Šiame Seimo Parlamentinių tyrimų departamento parengtame darbe remiamasi Lietuvos valstybės institucijų, visų pirma VRK, Statistikos departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, taip pat užsienio valstybių (Estijos, Kanados, Prancūzijos Norvegijos ir Šveicarijos) patirties, naudojant balsavimo internetu būdą, analize.

Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiama užsienio valstybių patirtis. Antrojoje pateikiama statistinė ir kita viešojoje erdvėje skelbiama informacija, susijusi su balsavimo internetu įteisinimo iniciatorių argumentų, kuriais grindžiamas tokio balsavimo būdo efektyvumas ir teigiama įtaka, vertinimu: rinkėjų aktyvumo skatinimu Lietuvoje, rinkimų prieinamumu užsienyje balsuojantiems rinkėjams, prielaidų mažinti rinkėjų balsų pirkimą sudarymą, rinkimų organizavimo išlaidų sumažinimu, naudojimosi informacinėmis technologijomis skatinimu ir kt.

Su visu šio darbo tekstu galima susipažinti ČIA.