Legal acts

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose vidiniu įstaigos informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Kas gali teikti informaciją?

Informaciją apie pažeidimus turi teisę pateikti asmuo, kurį su VRK sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Apie ką galite informuoti?

Pažeidimas Pranešėjų apsaugos įstatyme suprantamas kaip VRK galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su VRK.

Vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;

8) kitų pažeidimų.

DĖMESIO! Informacija apie pažeidimus teikiama tik siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Kaip galite pateikti informaciją?

Informacija apie pažeidimą teikiama VRK kompetentingam subjektui.

VRK pirmininko sprendimu yra paskirtas kompetentingas subjektas – VRK Teisės ir tyrimų skyriaus patarėja Ilona Bondzinskaitė (tel. (8 5) 239 6453). Kompetentingas subjektas administruoja vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą VRK kompetentingam subjektui, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

• Tiesiogiai: pateikti informaciją apie pažeidimą (žodžiu ar raštu) galite tiesiogiai kompetentingam subjektui – VRK Teisės ir tyrimų skyriaus patarėjai Ilonai Bondzinskaitei (tel. (8 5) 239 6453) -  atvykus į VRK adresu Gynėjų g. 8, Vilnius.

• Elektroniniu paštu: užpildykite Pranešimo apie pažeidimą formą arba surašykite laisvos formos pranešimą ir atsiųskite pranešimą elektroniniu paštu praneseju.apsauga@vrk.lt  .

Laisvos formos pranešime reikėtų nurodyti:

• savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, darbovietę, gyvenamosios vietos adresą (arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti ar kitus duomenis ryšiui palaikyti;

• duomenis apie pažeidimą (kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.);

• sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;

• jeigu įmanoma, bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

• kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešimas turi būti parašytas valstybine kalba, įskaitomai ir pateikiamas pasirašytas.

• Paštu: informaciją apie pažeidimą galite atsiųsti paštu adresu Gynėjų g. 8, LT – 01109 Vilnius, ant voko nurodant žymą „VRK KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI".
•  

Pranešti galite ir tiesiogiai kompetentingai institucijai – Generalinei prokuratūrai el. paštu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt šiais atvejais:

1) pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;

2) būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;

3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus;

4) informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;

5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;

6) asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai;

7) kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai.

Informaciją apie pažeidimą galite pateikti ir viešai, jei kyla pavojus žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai ir siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų.

Susipažinti kaip nagrinėjamas pranešimas galite Pranešimo nagrinėjimo schemoje

(Šaltinis – www.tm.lt) 

Susipažinti su Informacijos apie pažeidimus teikimo vidiniu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos kanalu tvarkos aprašu galite čia.

Konfidencialumas ir atsakomybė

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją. 

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės