VRK surengė diskusiją skirtą Pasaulinei rinkimų dienai paminėti

Vasario 4 dieną Pasaulinei rinkimų dienai paminėti Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuota diskusija tema „Medijų vaidmuo rinkimuose: nuo politinės reklamos iki melagienų".

VRK surengė diskusiją skirtą Pasaulinei rinkimų dienai paminėti

Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Lauras Bielinis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies" valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, dr. Giedrė Vaičekauskienė, politinės retorikos specialistė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus, iniciatyvos  „Demaskuok" vadovas Viktoras Daukšas. Diskusiją vedė žurnalistas Mindaugas Aušra.

Renginio pradžioje VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, priminusi Pasaulinės rinkimų dienos atsiradimo istoriją, atkreipė dėmesį,  kad 2019 metais Lietuvoje vykę rinkimai parodė politinės reklamos bei agitacijos žymėjimo socialiniuose tinkluose svarbą.

„Rinkimų laikotarpis yra ne tik aukščiausia demokratijos išraiška, bet ir tam tikras galvos skausmas tiek politikams, tiek žiniasklaidos vartotojams bei jos kūrėjams" – tokiais žodžiais pradėjo diskusiją jos moderatorius, žurnalistas Mindaugas Aušra, kuris kvietė pirmiausia Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovą Arną Marcinkų, pasidalinti tendencijomis socialiniuose tinkluose, kurias matė paskutinių Lietuvoje vykusių rinkimų metu. Prelegentas įvardino, kad šis klausimas yra sudėtingas, kadangi šiandien socialiniuose tinkluose yra daug nesureguliuotų, nedeklaruotų dalykų, dar kitaip galima būtų pavadinti „pilkųjų zonų", kurios Lietuvoje yra nereglamentuotos. „Jeigu reklamos užsakovas bet kurioje žiniasklaidos priemonėje turi deklaruoti kiek ir kada jis pirko reklamos, tai socialiniuose tinkluose nėra jokio reglamentavimo ir visi gali dėti bet ką, be jokio atskaitos mechanizmo" – sakė Arnas Marcinkus. Agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies" valdybos pirmininkas Mykolas Katkus pastebėjo, kad socialinių tinklų tiesioginis poveikis yra diskusijų klausimas. „Niekas iš tikrųjų negali pasakyti kiek veikė viena ar kita reklama, žinutė ar pasidalijimas, socialiniuose tinkluose".  

Prof. dr. Lauras Bielinis diskusijos metu sakė, kad kalbėti apie socialinių tinklų sukontroliavimą yra ydinga ir atlikti visišką jų kontroliavimą – neįmanoma dėl žmogiškų resursų stokos. Verčiau reikėtų ieškoti galimybių formuoti bendrą kultūrą, požiūrį į politinius procesus ne tik politikų tarpe be ir visuomenėje.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kalbėdamas apie agitacijos tylos laikotarpį viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, atkreipė dėmesį, kad nepaisant didelio reglamentavimo, paskutiniuose savivaldybių tarybų narių – merų rinkimuose, Vilniuje rinko merą mažiau nei pusė šios savivaldybės rinkėjų. Buvo užduotas klausimas, kodėl žmonės taip nėjo į rinkimus?   

Dr. Giedrė Vaičekauskienė, pritardama Dainiaus Radzevičiaus nuomonei „išlaisvinti" politinę reklamą, pabrėžė, kad „populiarių naujienų kūrimas yra ne tik tradicinių žurnalistų klausimas. Šiandien populiarias naujiena kuria ir aktyvūs piliečiai ir tie patys politikai. Tad sureikšminti vien tik socialinių tinklų žiniasklaidą būtų neteisinga, kadangi mes visi gyvename hibridinėje žiniasklaidos aplinkoje".

Iniciatyvos „Demaskuok" vadovas Viktoras Daukšas, kalbėdamas apie dezinformaciją, pasidalino, kad 2018 metais buvo fiksuoti 2,5 tūkst. dezinformacijos atvejų, jei pažvelgtume į socialinius tinklus, tokių atvejų rastume dar daugiau. Tačiau kreipti dėmesį reikėtų į užsienio šalių įtaką, neaiškių profilių socialiniuose tinkluose reklamos pirkimą politiniais tikslais, kurie kelia didžiules problemas mūsų demokratijai, nes paprasti piliečiai to nepastebi ir negali identifikuoti.

Renginio metu buvo gvildenamos išorės įtakų rinkimams, melagingos informacijos (melagienų), žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atsakomybės, rinkėjų sąmoningumo, racionalumo ugdymo temos.   

Diskusijos pabaigoje buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad medijų vaidmuo rinkimuose yra didelis ir nuolat augantis, tad bus dedamos pastangos, kad visos priemonės, socialiniai tinklai (Facebook) deklaruotų Vyriausiajai rinkimų komisijai savo įkainius.    

Primename, kad Tarptautinės rinkimų dienos idėja buvo pasiūlyta 2005 m. rugsėjo 14–17 d. Budapešte (Vengrijoje) vykusioje Pasaulio rinkimų organizatorių konferencijoje, kurią surengė Centrinės ir Rytų Europos rinkimų vadovų asociacija (ACEEEO). Jos sumanytojai siekė stiprinti pasitikėjimą demokratiniais procesais, informuoti visuomenę apie rinkimų sistemas ir įvairius balsavimo būdus, pažymėti svarbų parlamentų, vyriausybių, politikų ir pasaulio lyderių vaidmenį stiprinant demokratiją ir skatinant rinkėjų aktyvumą, stengtis, kad jauniems ir pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantiems rinkėjams demokratinės vertybės būtų svarbios. Buvo nuspręsta, kad tarptautinė rinkimų diena turėtų būti minima kasmet pirmąjį vasario ketvirtadienį.

Diskusijos Pasaulinei rinkimų dienai paminėti „Medijų vaidmuo rinkimuose: nuo politinės reklamos iki melagienų?" vaizdo įrašą galite rastčia.

Renginio nuotraukų albumą galima peržiūrėti paspaudus žemiau esančią nuotrauką.

2020 vasario 4 d.

 
Kontaktams:

Tel.: (8 5) 239 6528
El. p.: komunikacija@vrk.lt