Analizuojant 2021 m. ir 2020 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo Mėguvos (Palangos miestą Klaipėdos ir Kretingos rajonus apimančioje) apygardoje, ten rinkėjų skaičius išaugo 2113 rinkėjų. 

Nemažas rinkėjų padidėjimas fiksuojamas ir Nalšios Šiaurinėje (Visaginą ir Zarasų rajoną apimančioje) apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per metus pasipildė 1492 balsavimo teisę turinčiais asmenimis. 

Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose: Naujojoje Vilnioje, Garliavoje ir Raudondvaryje. 

Didžiausias gyventojų mažėjimas buvo užfiksuotas Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, per metus ši apygarda neteko 696 rinkėjų. 

Duomenų analizė parodė, kad praėjus vieneriems metams nuo 2020 metų spalį vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia – 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. 

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. 

VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausios rinkėjų skaičiumi Karšuvos (Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimančioje) apygardos rinkėjų skaičiaus riba siekia 90,44 proc. 

Jei rinkėjų skaičius per ateinančius metus šiose apygardose viršytų rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribas, artėjant kitiems Seimo rinkimams VRK perbraižytų šios ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus ir už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius. 

Daugiau informacijos ir rinkėjų skaičiaus nuokrypius rodančius žemėlapius rasite susipažinę su analize ČIA

2020 m. Seimo rinkimų apygardų ribų žemėlapis. 

Primename, kad VRK rinkėjų sąrašą sudaro ir atnaujina remdamasi elektroniniais Gyventojų registro duomenimis. 

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. 

Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. 

Seimo rinkimų įstatymas įpareigoja VRK, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustatyti ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų savo interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų kontaktinius duomenis. 

Rinkėjų pokytis vienmandatėse apygardose bus stebimas ir ateityje. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad artimiausi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, preliminariais duomenimis,  turėtų įvykti 2024 m. spalio 13 d. 

Kontaktams: 
Tel. (8 5) 239 6295 
El. p. komunikacija@vrk.lt