Naujienlaiškio prenumerata

Išsiregistruoti  

*atkreipiame dėmesį, jog laukelyje "laiškas" reikia įrašyti el. pašto adresą, kuriuo pageidaujate gauti VRK naujienlaiškio RSS prenumeratą. Norėdami atsisakyti prenumeratos laukelyje  "laiškas" įveskite savo el. pašto adresą ir spauskite "Išsiregistruoti".

Vyriausios rinkimų komisijos nariai stebėjo savivaldos rinkimus Latvijoje

2017-06-21

Š. m. birželio 3 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė stebėjo vykusius savivaldos rinkimus Latvijoje, kurių metu buvo renkamos miestų ir savivaldybių tarybos.

Vyriausios rinkimų komisijos nariai stebėjo savivaldos rinkimus Latvijoje

Rinkimų organizavimas. Visuotiniai savivaldos rinkimai vyko 9 didžiuosiuose miestuose ir 110 savivaldybių. Latvijoje miestų ir savivaldybių tarybos renkamos ketveriems metams, remiantis lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą. Vietos tarybos narių skaičius gali būti 9, 13, 15, 17 arba 19 priklausomai nuo vietos gyventojų skaičiaus. Išimtis taikoma tik Latvijos sostinei Rygai, kurios miesto taryboje yra 60 narių.

Kandidatai. Šiuose rinkimuose partijos iškėlė 588 kandidatų sąrašus, registruoti 8883 kandidatai. Rinkimuose dalyvavo ir Seimo narių, kurių keturi buvo išrinkti savivaldybių tarybų nariais ir neteko Seimo nario mandatų. Vyriausias kandidatas savivaldos rinkimuose buvo 88 m., jauniausias kandidatas  ̶̶  18 m. amžiaus. Vidutinis kandidatų amžius buvo 45,7 m.

Rinkėjai. Rinkimų teisę turi 18 m. Latvijos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Latvijoje.
Rinkimų teisę vykusiuose savivaldos rinkimuose turėjo 1 443 801 rinkėjai. Iš viso balsavo 50,4 proc. rinkėjų, iš kurių 37,9 proc. balsavo rinkimų dieną (šeštadienį). Likusieji rinkėjai balsavo iš anksto. Latvija suskirstyta į penkis regionus (Ryga, Vidžemė, Latgalė, Kuržemė, Žemgalė), iš kurių aktyviausi buvo Rygos rinkėjai (58,7 proc.).

Balsavimo tvarka. Rinkėjai galėjo balsuoti tik toje rinkimų apylinkėje, kurioje buvo registruoti. Kiekvienas į rinkimų apylinkę atvykęs rinkėjas gavo voką ir komplektą visų kandidatų sąrašų (A5 dydžio) biuletenių. Tokių biuletenių rinkėjas gavo tiek, kiek partijų kėlė savo kandidatų sąrašus. Rinkėjas turėjo pasirinkti tik vieną biuletenį su jam patikusios partijos keltų kandidatų sąrašu ir jame „+" pažymėti patikusį kandidatą (-us). Nepatikusį (-ius) kandidatą (-us) rinkėjas galėjo išbraukti. Jeigu rinkėjas prie vieno iš sąrašo kandidatų pavardės pažymėjo „+", buvo laikoma, kad jis tam kandidatui suteikė paramą (+1 pirmumo balsas). Tokių pasirinkimų skaičius buvo neribojamas.
Jeigu rinkėjas išbraukė kandidato vardą ir pavardę, buvo laikoma, kad jis tokio kandidato nepalaiko (-1 pirmumo balsas). Tokių pasirinkimų skaičius taip pat buvo neribojamas. Biuletenis su balsu dedamas į voką, užklijuojamas ir metamas į balsadėžę.

Balsų skaičiavimas. Uždarius rinkimų apylinkes, rinkimų komisija suskaičiavo balsadėžėje buvusius vokus. Vokai buvo atplėšiami ir patikrinami, ar rinkėjas į voką įdėjo tik vieną biuletenį. Visi balsadėžėje buvę biuleteniai suskaičiuojami. Balsai skaičiuojami viešai apylinkės komisijoje. Rinkimų biuleteniams skenuoti, dalis rinkimų komisijų naudojo skenerius. Skenuojant biuletenius juose buvusi informacija buvo įrašoma į kompiuterinę bylą, kuri rinkimų apylinkės kompiuteryje programinės įrangos buvo analizuojama ir nustatoma biuletenyje esanti rinkėjo balsavimo informacija. Duomenys ir biuletenių vaizdai buvo perduodami į informacinę sistemą. Po skenavimo, apylinkės rinkimų komisija, biuletenių vaizdus ir rinkėjų žymų atpažinimo informaciją, projektoriaus pagalba, peržiūrėjo ekrane. Kiekvienas komisijos narys galėjo matyti ir pasisakyti ar programa tiksliai nustatė rinkėjo valią. Po šio peržiūrėjimo ir rastų netikslumų pataisymo buvo surašomi balsų skaičiavimo protokolai.
Ne visos rinkimų komisijos naudojo šį automatizuotą biuletenių nuskaitymą. Dalis jų, biuletenių žymas skaičiavo rankiniu būdu.
Latvijos Centrinės rinkimų komisijos narių nuomone, automatizuotas biuletenių skenavimas yra efektyvus, kai reikia skaičiuoti daugiau nei šimtą biuletenių.

Latvijos kolegų naudojamą praktiką Lietuvoje galima būtų panaudoti skenuojant vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius bei už partijas paduotus balsus. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose, Lietuvos rinkėjai ranka įrašo penkių pasirinktų kandidatų rinkimų numerį (skaičių). Kiekvieno rinkėjo rašto braižas yra individualus, todėl reikalingos sudėtingesnės atpažinimo sistemos, kadangi atpažinimo tikslumas (90-95 proc.) yra pernelyg žemas. Latvijoje biuletenių žymų atpažinimo uždavinys yra paprastesnis, t. y. nustatoma ne žyma, o ar yra perbraukta, ar ne kandidato pavardė ir nustatoma, kurios tai partijos biuletenis.

Latvijos savivaldos rinkimų nuotraukų albumą galite peržiūrėti paspaudę ant žemiau esančios nuotraukos.

2017 06 03

Biudžetinė įstaiga, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius
Telefonas: (8 5) 239 69 02
Faksas: (8 5) 239 69 60
El. paštas: rinkim@vrk.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre, kodas 188607150