Dėl savivaldybių tarybų narių pareigų nesuderinamumo su teisės aktuose nurodytomis pareigomis

2017-10-16

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atlieka Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas laikotarpiu tarp šių institucijų rinkimų. Atsižvelgiant į tai, VRK sulaukia paklausimų dėl savivaldybių tarybų narių einamų pareigų, nesuderinamų su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytomis pareigomis.

Dėl savivaldybių tarybų narių pareigų nesuderinamumo su teisės aktuose nurodytomis pareigomis

Daugiausia neaiškumų kyla savivaldybių tarybų nariams laikinai einant biudžetinių įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų pareigas arba pavaduojant minėtų įstaigų ar bendrovių vadovus pastarųjų nedarbingumo ar atostogų laiku.

Primename, jog VRK neturi teisės aiškinti teisės aktų, o gali teikti tik nuomonę, kuri netraktuotina kaip oficialus teisės akto aiškinimas.

Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatyta: ,,Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis." Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad: „Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako".

VRK, gavusi duomenis apie tai, kad savivaldybės tarybos narys galimai eina pareigas, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, atlieka tyrimą ir priima atitinkamą sprendimą:  nutraukti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus prieš terminą arba pripažinti, kad savivaldybės tarybos narys nepažeidė Įstatyme įtvirtinto draudimo eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis. VRK sprendimą, savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažinti nutrūkusiais prieš terminą, vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 3 dalimi, turi priimti per 15 dienų nuo Įstatyme nustatytų pagrindų atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienas atvejis yra individualus ir VRK sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario einamų pareigų suderinamumo su kitomis pareigomis priima tik ištyrusi ir įvertinusi visas konkrečioje situacijoje nustatytas aplinkybes.

Pastebėtina, jog dar 2010 m. sausio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) sprendime, priimtame byloje Nr. R502-1/2010 Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje išvardintas pareigas, kurių negali eiti savivaldybės tarybos narys, pagal ribojimų tikslą išskyrė į tris grupes. Pirmajai grupei priklausytų pareigos, kurios kituose teisės aktuose įvardijamos kaip nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, t. y. Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario. Antrajai grupei priskiriamos pareigos, kurios suponuoja savivaldybės institucijų išorinės kontrolės įgalinimus (t. y. Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, Vyriausybės atstovo apskrityje, valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigos).
Visos likusios Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, įskaitant biudžetinių įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų pareigas, patenka į trečiąją grupę, kurios pagrindas – galimybė daryti lokalinio pobūdžio įtaką, t. y. tokias pareigas einantys asmenys, kurie tuo pačiu metu yra ir savivaldybės tarybos nariai, turi vidinės kontrolės, t. y. kontrolės, nukreiptos iš esmės į jų pačių vykdomą veiklą, įgalinimus.

Aukščiau nurodytų ribojimų tikslas – užtikrinti, kad realizuojant išorinės ir vidinės kontrolės įgalinimus nebūtų jais piktnaudžiaujama priimant neskaidrius ir (ar) neteisėtus sprendimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas aptariamos teisės normos nuostatas, yra nurodęs, kad esant įstatymuose nustatyta, jog savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai ar jų pareigūnai yra atskaitingi savivaldybių taryboms už savo ar atitinkamų įstaigų, įmonių veiklą, jie tuo pat metu negali būti tų savivaldybių tarybų nariais, priešingu atveju būtų iškreipta savivaldybių tarybų (teritorinių bendruomenių atstovybių) teisė prižiūrėti joms atskaitingų įstaigų, įmonių (jų vadovų ar pareigūnų) veiklą, nes susidarytų tokia teisinė situacija, kai savivaldybių taryboms atskaitingų įstaigų, įmonių vadovai ar pareigūnai prižiūrėtų patys save (savo pačių veiklą), būtų atskaitingi patys sau (2004 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Nr. 21/2003 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 203 m. gegužės 30 d. nutarimo išaiškinimo").

Įstatymo, įsigaliojusio 1994 m. liepos 13 d., nuostatos dėl pareigų nesuderinamumo buvo ne kartą keičiamos, praplečiant ir koreguojant sąrašą pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Dabartinėje Įstatymo 91 straipsnio1 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. liepos 12 dienos, įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos (be kitų pareigų) su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis.

Ginčai dažniausiai kyla savivaldybės tarybos nariams laikinai einant biudžetinių įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė ar savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų pareigas arba pavaduojant minėtų įstaigų ar bendrovių vadovus.

Dėl laikinai einamų vadovo pareigų teismų praktikoje pažymėta, jog sprendžiant, ar asmuo eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, svarbu, ar toks laikinasis vadovas turi visas teises, numatytas atitinkamos įstaigos, įmonės ar bendrovės vadovui. Jeigu savivaldybės tarybos narys tampa faktiniu savivaldybės kontroliuojamos įstaigos, įmonės ar bendrovės vadovu (kad ir nurodant, jog vadovaujama laikinai) po to, kai anksčiau šias pareigas ėjęs vadovas yra atleidžiamas iš pareigų, įvertinus visas aplinkybes gali būti laikoma, kad savivaldybės tarybos narys pradėjo eiti nesuderinamas pareigas. Nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja laikino vadovo instituto. Atleidus vieną vadovą, paskiriamas kitas ir pakeitimai įregistruojami VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre. Priešingu atveju, t. y. nepaskyrus vadovo, būtų sutrikdoma juridinio asmens veikla. Aplinkybės, kokius veiksmus realiai atliko laikinasis vadovas ir kokiais veiksmais kaip savivaldybės tarybos narys toks vadovas realizavo įstaigos, įmonės ar bendrovės veiklos priežiūros bei kontrolės funkcijas, nėra reikšmingos.

Vienoje iš bylų sprendimų LVAT konstatavo: „Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas savo esme yra prevencinis, jo paskirtis užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai Konstitucijos požiūriu asmuo užima nesuderinamas pareigas [...] Susidariusi situacija teisiniu požiūriu reiškia, kad asmuo, laikinai einantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, t. y. faktinis vadovas, turi visas teises, kurios yra numatytos viešosios įstaigos vadovui, gali atlikti visas Viešųjų įstaigų įstatymo bei viešosios įstaigos įstatuose numatytas vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas. Šiuo atveju nėra svarbu, ar laikinai vadovo pareigas einantis asmuo faktiškai atliko vadovo pareigas ar ne, svarbus pats faktas, kad jis turėjo teisę vykdyti vadovui priskirtas funkcijas" (2013 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Nr. R 492-6/2013).

Kitoje byloje (2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Nr. R442-11/2013) LVAT konstatavo, jog savivaldybės tarybos narys ir viešosios įstaigos vadovo pavaduotojas 10 mėnesių faktiškai ėjo šios viešosios įstaigos vadovo pareigas, kuomet ankstesnis įstaigos vadovas iš pareigų buvo atleistas, o naujas nepaskirtas. LVAT nustatė, jog asmuo, laikinai einantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, t. y. faktinis vadovas, turi visas teises, kurios yra numatytos viešosios įstaigos vadovui ir gali atlikti visas Viešųjų įstaigų įstatymo bei viešosios įstaigos įstatuose numatytas vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Pasitaiko situacijų, kuomet savivaldybės tarybos nariai, dirbdami savivaldybės kontroliuojamų įstaigų, įmonių ar bendrovių vadovų pavaduotojais, atlieka pavadavimo funkcijas tuomet, kai vadovai negali eiti savo pareigų (pvz., serga, išvyksta į komandiruotę ar atostogauja). Jeigu toks savivaldybės tarybos narys, pavaduodamas juridinio asmens vadovą, neturi teisės atlikti visų teisės aktais vadovui priskirtinų funkcijų, t. y. laikinai pavaduodamas vadovą neįgyja jo, kaip vienasmenio valdymo organo, teisių ir pareigų, įvertinus visas aplinkybes, gali būti pripažįstama, jog savivaldybės tarybos narys, pavadavęs įstaigos, įmonės ar bendrovės vadovą, nėjo pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, VRK nuomone, savivaldybės tarybos narys negali tapti faktiniu savivaldybės kontroliuojamos įstaigos, įmonės ar bendrovės vadovu, t. y. laikinai ar nuolat eiti pareigas po to, kai prieš tai vadovo pareigas ėjęs asmuo pareigų atsisako ar yra iš jų atleidžiamas. Tačiau aplinkybė, jog savivaldybės tarybos narys, nuolat einantis savivaldybės kontroliuojamos įstaigos, įmonės ar bendrovės vadovo pavaduotojo pareigas, kurį laiką pavaduoja vadovą, t. y. yra paskiriamas laikinai eiti vadovo pareigas ar atlieka pavadavimo veiksmus, vadovaujantis juridinio asmens nuostatais, savaime nereiškia, kad toks savivaldybės tarybos narys eina su savo statusu nesuderinamas pareigas. VRK nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju būtina aiškintis aplinkybes tiek dėl pavedimo laikinai pavaduoti vadovą gavimo, tiek dėl suteiktų įgaliojimų apimties ir kt.

 

Kontaktams:
Tel.: (8 5) 239 6982
el. p.: komunikacija@vrk.lt

Biudžetinė įstaiga, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius
Telefonas: (8 5) 239 69 02
Faksas: (8 5) 239 69 60
El. paštas: rinkim@vrk.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre, kodas 188607150