Kas nuo 1990 m. valdė Lietuvą?

2018-05-24

1990 m. vasario 24 d. dar okupuotoje Lietuvoje įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. savo trečiajame posėdyje priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo", išreiškusį Tautos valią ir atkūrusį Lietuvos Nepriklausomybę. Lietuvos Respublikoje prasidėjo naujas parlamentarizmo etapas.

Kas nuo 1990 m. valdė Lietuvą?
Kadangi pirmosios nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu buvo sušaukti penki Seimai: 1) Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.); 2) I Seimas (1922–1923 m.); 3) II Seimas (1923–1926 m.); 4) III Seimas (1926–1927 m.); 5) IV Seimas (1936–1940 m.), todėl, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1990 metų dirbantys Seimai vadinami: 1) V Seimas – Aukščiausioji Taryba- Atkuriamasis Seimas (1990–1992 m.); 2) VI Seimas (1992–1996 m.); 3) VII Seimas (1996–2000 m.); 4) VIII Seimas (2000–2004 m.); 5) IX Seimas (2004–2008 m.); 6) X Seimas (2008–2012 m.); 7) XI Seimas (2012–2016 m.); 8) XII Seimas (2016–2020 m.). Po 1990 m. vienintelė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas neišdirbo visos kadencijos – 1992 m. spalio 25 d. įvyko pirmalaikiai rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. 
Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume Lietuvos Respublikos Konstitucija nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o koalicijoms buvo nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.
Nuo 1990 m. Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis vis keitėsi: kūrėsi naujos politinės partijos, kitos jungėsi ar sudarė koalicijas, o trečiosios apskritai išnyko iš Lietuvos politinio žemėlapio. Toliau pateikiamuose grafikuose politinės partijos išdėstytos nuo dešiniųjų iki kairiųjų, pagal Seimo narių sėdėjimo vietą parlamento posėdžių salėje. Visuose grafikuose dešiniesiems buvo priskirta tamsiai mėlyna, o kairiesiems – raudona spalva. Atitinkamai kitoms politinėms partijoms buvo suteiktos spalvos nuo jų priskyrimo ,,dešiniesiems", ,,kairiesiems" ar ,,centrui": nuo tamsiai iki šviesiai mėlynos, nuo tamsiai raudonos iki oranžinės, nuo geltonos iki žalios. Visuose grafikuose politinės partijos žymimos tomis pačiomis spalvomis.
Pirmajame grafike detalizuojama kiekvieno atskirai Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis pagal rinkimų dienos rezultatus, atskirai nurodant kiekvieno Seimo kadencijos sudėtį (grafikų legendose prie kiekvienos politinės partijos pavadinimo nurodytas politinės partijos gautų mandatų skaičius) bei gautų mandatų procentinę išraišką.
 
Grafikas Nr. 1 ,,Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis pagal rinkimų dienos rezultatus".
 
Po 1990 metų aštuoneriems Seimams pirmininkavo dešimt Seimo pirmininkų. Daugiausiai Seimo kadencijų Seimo Pirmininko pareigas ėjo Česlovas Juršėnas, ilgiausią laikotarpį – iš viso vieną visą ketverių metų kadenciją – Seimo Pirmininku buvo Vytautas Lansbergis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, numatančia, kad Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas, bei, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kada tuometis Respublikos Prezidentas buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, Česlovas Juršėnas VIII Seimo (2000–2004 m.) kadencijos metu nuo 2004 m. balandžio 20 d. iki tų pačių metų  liepos 11 dienos laikinai ėjo Seimo pirmininko pareigas, nes tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Pažymėtina, kad Konstitucijoje vartojama formuluotė „pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas" žymi tokią teisinę situaciją, kai Respublikos Prezidento įgaliojimai yra nutrūkę,  tačiau naujas Respublikos Prezidentas dar nėra išrinktas. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime. 
 
Grafikas Nr. 2 ,,Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai nuo 1990 m." 
 
Kadangi dabartinio Seimo vadovo – Viktoro Pranckiečio – kadencijos trukmė nėra žinoma, grafike pavaizduota jos trukmė iki šios (t. y. šio straipsnio paskelbimo) dienos.
 
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikoje dirbo septyniolika ministrų pirmininkų. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Respublikos Prezidentas  Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Taip pat jis turi teisę Seimo pritarimu atleisti jį.
 
Grafikas Nr. 3 ,,Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai nuo 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimų".
 
Trečiojo grafiko laiko juostoje nurodyti visi po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo paskirti Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai ir jų paskyrimo datos.
 
Ketvirtajame grafike pateikiama Lietuvos Respublikos Seimų sudėtis nuo 1990 metų. Pažymėtina, kad legendoje prie politinių partijų, kurios juos keitė, pavadinimų yra nurodyti Seimo kadencijos metai, kuriais atitinkamos politinės partijos taip vadinosi.
 
Grafikas Nr.  4 ,,Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis pagal rinkimų dienos rezultatus 1990–2016 m."
 
*Pastaba: Grafiko žymėjimo ,,Kitos politinės partijos" reikšmės: Profesinė sąjunga (1990), Darbininkų sąjunga (1990), nenurodė (1990), Lietuvos demokratų partija (1990, 1992), Lietuvos teisininkų draugija (1990), Lietuvos tautininkų sąjunga (1992), Lietuvos politinių kalinių sąjunga (1992), Lietuvos centro judėjimas (1992), Lietuvos tautininkų ir Lietuvos demokratų partijos koalicija (1996), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (1992, 1996), Naujosios demokratijos partija (1996, 2000), Krikščionių demokratų sąjunga (1996, 2000), Lietuvos centro sąjunga (2000), Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2000), Lietuvos laisvės sąjunga (2000), Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga (2000), Liberalų ir centro sąjunga (2004, 2008), Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2000, 2004, 2008), politinė partija ,,Lietuvos sąrašas" (2016), Lietuvos centro partija (2016).
 
Legendoje, pasirinkus vieną politinę partiją, galima matyti, kiek Seimo narių atitinkamoje kadencijoje ši politinė partija turėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne per visus Seimo rinkimus buvo išrinkti visi 141 Seimo narys: 1990 m., 1996 m. ir 2012 m. vykusių visuotinių Seimo rinkimų metu buvo išrinkta mažiau negu 141 Seimo narys.
 
Apibendrinant grafikuose pateiktas analizes, galima daryti išvadą, kad atkurtą Lietuvos Respubliką valdė ilgiau kairieji negu dešinieji. Be to, paskutinių daugiau nei dešimt metų Seimo rinkimų rezultatai byloja apie centro politinių partijų tolygų stiprėjimą. Tiesa, jie iki 2016 m. neturėjo parlamente daugumos, leidžiančios formuoti vyriausybę. Tačiau  2016 m. Lietuvoje įsigalėjęs švytuoklės principas – kada valstybę pakaitomis valdė ir kairieji, ir dešinieji – nustojo galioti.