2011-03-16

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama mandatų komisijos funkcijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, taip pat atsižvelgdama į tai, jog Komisija neturi teisės aiškinti teisės aktų,  pateikia trumpą teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą  bei savo nuomonę dėl pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-02-13 sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo išaiškinimo", kuriame Teismas pasisakė, kad „<...>Įstatymu nustačius savivaldybių tarybų įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių priežiūros perdavimo savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, negali būti paneigta savivaldybių tarybų teisė ir pačioms prižiūrėti šias įstaigas, įmones. <...>". Taigi, savivaldybės taryba turi teisę ir galimybę tiesiogiai ir betarpiškai kontroliuoti viešųjų įstaigų, kurių dalyvė yra atitinkama savivaldybė, veiklą. Tame pačiame Konstitucinio Teismo sprendime pažymima, kad „<...> savivaldybės tarybai atskaitingų institucijų pareigūnai <...> negali tuo pat metu būti savivaldybių tarybų nariais, reiškia, kad jeigu įstatymuose nustatyta, kad savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai ar jų pareigūnai yra atskaitingi savivaldybių taryboms už savo ar atitinkamų įstaigų, įmonių veiklą, tai jie tuo pat metu negali būti tų savivaldybių tarybų nariais".

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (byloje R502-1/2010) pažymėjo, kad "su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, pagal ribojimų tikslą, galima išskirti į tris grupes. Pirmajai grupei priklausytų tos pareigos, kurios kituose teisės aktuose įvardijamos kaip nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, t. y. Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigos. Antrajai grupei - tos pareigos, kurios suponuoja savivaldybės institucijų išorinės kontrolės įgalinimus, t. y. apskrities viršininko ar apskrities viršininko pavaduotojo, Vyriausybės atstovo apskrityje, valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigos. Visos likusios Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, inter alia savivaldybės viešosios įstaigos vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigos, patenka į trečiają grupę, kurios pagrindas - galimybė daryti lokalinio pobūdžio įtaką, t. y. tokias pareigas einantys asmenys, kurie tuo pačiu metu yra ir savivaldybės tarybos nariai, turi vidinės kontrolės, t. y. kontrolės, nukreiptos iš esmės į jų pačių vykdomą veiklą, įgalinimus. Pastarieji ribojimai nėra savitiksliai: jie atspindi įstatymų leidėjo valią, idant, realizuojant išorinės ir vidinės kontrolės įgalinimus, nebūtų jais piktnaudžiaujama, kas galėtų suponuoti neskaidrių sprendimų priėmimą ir pan."

Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme išskirtos keturios juridinių asmenų kategorijos, kurių vadovai (arba kolegialaus valdymo organų nariai) negali būti kartu ir savivaldybių tarybų nariais:

1)  Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Jų teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Nr.  I-1113). Biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.

2)  Savivaldybės įmonės. Jos veikia pagal Lietuvos Respublikos balstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą (Nr. I-722). Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją.

3)  Savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 d. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės - savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

4)  Savivaldybės viešosios įstaigos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas neišskiria savivaldybės viešųjų įstaigų kaip specialios viešųjų įstaigų rūšies. Taip pat viešosioms įstaigoms nėra apibrėžta kriterijų jų priklausomybei nustatyti (valstybės, savivaldybės ar kt.). Todėl manome, kad sąvoka "savivaldybės viešoji įstaiga" yra išvestinė ir galėtų būti suprantama kaip viešoji įstaiga, kai: (1) savivaldybė yra vienintelis jos dalininkas, arba (2) yra vienas iš dalininkų, bet pagal įstatus ar kitus teisės aktus ar sutartis gali daryti lemiamą įtaką VšĮ veiklai. Esant ginčui dėl savivaldybės tarybos nario - viešosios įstaigos vadovo einamų pareigų tarpusavio galimo nesuderinamumo, Vyriausioji rinkimų komisija tokius atvejus nagrinės individualiai, vadovaudamasi įstatymais ir teismų praktika.

Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad pareigų nesuderinamumas atsiranda tada, kai asmuo eina vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas tos pačios savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, kurios tarybos narys jis yra. Tas pats taikoma ir savivaldybių administracijų darbuotojams, jei jie yra kitos savivaldybės tarybos nariai. Pavyzdžiui,  Alytaus miesto savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos darbuotojas gali kartu eiti ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Arba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys gali būti ir Trakų rajono savivaldybės vidurinės mokyklos direktoriumi.

            Akcentuojame, jog šiame rašte minimos pareigos nesuderinamos su tarybos nario mandatu pagal Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsio 1 dalį. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog asmuo, kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato. Tai reiškia, jog išrinktas tarybos narys taip pat gali turėti pareigas nesuderinamas su tarybos nario mandatu pagal kitus nei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą teisės aktus.

Atkreipiame dėmesį ir į situaciją, kai savivaldybės įstaigoje ar įmonėje tos savivaldybės tarybos narys eina vadovo pavaduotojo pareigas.  Nei Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, nei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių, nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymai nenumato laikino vadovo instituto. Atleidus vieną vadovą, turi būti paskiriamas kitas. Nesvarbu, ar laikinai (t.y. terminuota darbo sutartis) paskirtas vadovas, ar nuolatiniam darbui, ar kadencijai (periodiškai perskiriant). Žinoma, jeigu įstatuose nenumatyta kitaip. Direktoriaus pavaduotojo instituto įstatymai taip pat nereglamentuoja, jo kompetenciją gali reglamentuoti atitinkamai įstaigos ar įmonės įstatai, nuostatai (pvz., kad jis pavaduoja direktorių šiam išvykus ar dėl ligos negalint eiti pareigų be atskiro valdybos pavedimo ar pan.). 

Taigi, manome, kad net ir laikinai paskirtas vadovas turi atitikti visus įstatymuose numatytus vadovui keliamus reikalavimus, įskaitant ir pareigų suderinamumo su kitomis turimomis pareigomis, įskaitant ir savivaldybės tarybos nario pareigas.