Pristatytas psichologinis tyrimas ,,2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Psichologinis tyrimas: piliečių požiūris į politines partijas ir sprendimo balsuoti veiksniai"

Vakar, š. m. kovo 9 d., Seimo Europos informacijos biure buvo pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų, bendradarbiavusių su Vyriausiąja rinkimų komisija tyrimas ,,2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Psichologinis tyrimas: piliečių požiūris į politines partijas ir sprendimo balsuoti veiksniai". Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros prof. dr. Gintautas Valickas ir doktorantas Tomas Maceina, kuris ir pristatė tyrimo rezultatus.

Pristatytas psichologinis tyrimas ,,2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Psichologinis tyrimas: piliečių požiūris į politines partijas ir sprendimo balsuoti veiksniai

Prof. dr. Gintautas Valickas, pristatydamas tyrimą paaiškino, kad šiuo tyrimu buvo siekta dviejų tikslų. Pirma, išsiaiškinti piliečių požiūrį į politines partijas ir jų atstovus. Šiam tikslui duomenys buvo analizuojami dviem pjūviais, t. y., lyginant nusprendusius balsuoti ir nusprendusius nebalsuoti rinkimuose, taip pat – lietuvius ir tautines mažumas. Antra, nustatyti veiksnius, galinčius prognozuoti asmens sprendimą balsuoti rinkimuose.

Sukurtą klausimyną lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis tyrimo vykdymo laikotarpiu (2016 m. rugsėjo – spalio mėn.) užpildė šiek tiek daugiau nei 700 respondentų, tačiau daugelis dalyvių neatsakė į tam tikras klausimų grupes, todėl siekiant atlikti kiek įmanoma tikslesnę statistinę analizę tyrėjai buvo priversti analizuoti 425 respondentų duomenis. Iš šių tyrimo dalyvių tik apie 30 sudarė tautinių mažumų atstovai, likę – lietuviai. Respondentų amžiaus vidurkis 39 metai.

Rinkėjų elgsena, pažiūros, pasitikėjimas politinėmis partijomis ir veikėjais.

Kalbant apie pasitikėjimą skirtingomis politinėmis partijomis, išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad tautinių mažumų rinkėjai palyginti su lietuviais (kuriems palankesnės pasirodė opozicijoje buvusios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) labiau vertino praėjusios kadencijos valdančiosios koalicijos atstovus (Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą, partiją ,,Tvarka ir teisingumas" ir Darbo partiją).

Tyrimas parodė, kad tautinių mažumų rinkėjai, palyginti su rinkėjais lietuviais palankiau vertina savos tautybės (t. y. lenkų ar rusų) kandidatų kompetenciją, sąžiningumą ir lyderystę. Šie rezultatai nėra netikėti, netgi atspindi labai natūralų reiškinį, vadinamą grupės favoritizmu. Jis pasižymi tuo, kad tam tikrai grupei priklausantys žmonės, šuo atveju, tautinių mažumų rinkėjai, linkę palankiau vertinti tos pačios grupės atstovus palyginti su kitomis grupėmis, šiuo atveju – tautine dauguma lietuviais. Šis efektas tampa itin ryškus tais atvejais, kai grupė yra nedidelė, nes sustiprėja grupės sutelktumas. Savo ruožtu, lietuviai visų tautybių kandidatus į Seimą vertina vienodai.

Kas prognozuoja žmonių sprendimą balsuoti rinkimuose?

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad yra keletas veiksnių, kurie didina tikimybę, kad pilietis nuspręs balsuoti rinkimuose. Didžiausią prognostinę vertę turi tai, ar piliečiui svarbu už ką balsuoja jo šeimos nariai. Kiti veiksniai, įtakojantys rinkėjo sprendimą dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, yra: asmens priklausymas politinei partijai ar visuomeninei organizacijai, teigiamas požiūris į centro-dešinei politinei krypčiai priskiriamas politines partijas ir jų atstovus, domėjimasis politinės tematikos informacija internete, religingumas.

Pasak Tomo Maceinos, šis tyrimo rezultatas turi tiesioginę praktinę pritaikymo galimybę, t. y. siekiant didesnio piliečių aktyvumo rinkimų metu, įvairioms žiniasklaidos priemonėms rekomenduojama dar didesnį informacijos srautą sutelkti ties internetine erdve.

Veiksnių, kurie mažintų tikimybę balsuoti rinkimuose, yra mažiau, tačiau jie skatina suklusti. Pavyzdžiui, kuo daugiau politinių žinių turi asmuo, tuo mažesnė tikimybė, kad jis balsuos. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad asmuo, gyvenantis rajono centre arba mažame miestelyje, lyginant su gyvenančiu didmiestyje, mažina piliečio sprendimo balsuoti rinkimuose tikimybę. Todėl skatinimas balsuoti rinkimuose pirmiausia turi būti nukreiptas į šiuos regionus. Galiausiai, svarbu žinoti tai, kad suvoktas politinių partijų ir jų kandidatų įvaizdis neturi įtakos piliečio sprendimui balsuoti rinkimuose.

 

Tyrimo rezultatų pristatymo vaizdo įrašą galite peržiūrėti žemiau.

 

Renginio nuotraukų albumą galima peržiūrėti paspaudus ant žemiau esančios nuotraukos.

2017-03-09

Budget institution, code 188607150
Data are collected and kept in the Register of Legal Persons
Gynėjų g. 8, LT - 01109 Vilnius, Lithuania
Ph. no.  +370 (5) 239 69 02
Fax. no. +370 (5) 239 69 60
Email: rinkim@vrk.lt